- pavyjėti
- pavyjė́ti 2 vksm.
.
.
pavyjėti — 1 pavyjėti tr. NdŽ, DŽ1, FrnW, OGLII377 1. kiek pavyti, pavaryti: Šuniukas dar pavyjėjo jį per lauką Rm. Arti kaimo pavyjėjo tuos vilkus Dbč. Reiks bėgančius vokiečius pavyjėt, reiks rusų neįsileist A.Rūt. Įkyresnius pavyjėdavo, kepures atimdavo… … Dictionary of the Lithuanian Language
pavyjėti — 2 pavyjėti tr. DŽ1 kiek pavyti, pasukti, pavijoti. vyjėti; pavyjėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pavyjėti — 1 vksm. Zýlės, vienà ki̇̀tą pavyjėdamos, lẽsa lãšinius … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
palėkėti — 1. intr. pabėgėti: Ėjau ėjau pėsčia, paskum palėkėjau, kad greičiau namo pareičiau Pl. Trys keturi žingsniai palėkėt, ir griūnu Rdš. | refl.: Paslėkėk klaiman ir atnešk pelų karvėm Skdt. Kad nori, pasilėkỹ (pasilėkėk) OG296. 2. intr. greit… … Dictionary of the Lithuanian Language
pavykėti — 3 pavykėti, pavỹkia (pàvykia Šn, ėja), ėjo tr. OG295, OGLII366,377; Kos58, VŽ1905,68, Šd, LMD(Nč) 1. žr. pavyjėti: Pavykėk avis tolyn nuo rugių Š. Pavykỹ man aveles Švnč. Užsėdino vaikiščią ant arklio, pavykėjo paskui kumeluką ir žiūrėjo, iki… … Dictionary of the Lithuanian Language
privyjėti — 1 privyjėti tr. NdŽ pasivyti. vyjėti; pavyjėti; privyjėti … Dictionary of the Lithuanian Language